Aišku, aš juokauju, kad eikit lauk iš Instagram’o, nes ten galima dar ir pabūti (o tie, kurie, net nepradėjot vykdyti ten veiklos – vertėtų apie tai pamąstyti, kol traukinys neišvažiavo).
Tačiau sulig socialinių medijų godzila – Instagram – mažina “like” rodymą ir bando susitvarkyti su truputį iškreipta influencerių rinka, grįžta tikros vertybės ir dalykai be filtro. Tai atsiliepia visoms sferoms, o tarp jų maistui, gėrimams bei restoranams. Reziumuojant esamas ir ateinančių metų tendencijas, aišku, yra viena – bus daugiau tikrumo, daugiau vertybių, daugiau pagarbos vietinei produkcijai, daugiau dėmesio istorijai bei tradicijoms.
Straipsniai buvo talpinti žurnaluose „LAIMĖ”, „SEEN”, tendencijos pristatytos per paskaitas ir įvairiose laidose. Čia jūs skaitote sujungtunį variantą.
Mažiukai rauginti agurkai atitinka absoliučiai visas tendencijas
Kiekvienais metais – skelbiam karščiausias ir ryškiausiai pastebimas
tendencijas
Jau n metų stebiu kelionių, maisto, restoranų, gėrimų ir interjero rinkas taip analizuodama, kas vyksta bei įvardydama ko laukti bei į kurią pusę judėti.
Ar špinatus keisim
į vitaminus suleidžiančius aparatus, ar pačią skaniausią galetę (ang.galette
– plokščias
prancūziškas pyragas) keisim į saują tablečių.
Ar tikrai
veganai yra mūsų ateitis? Ar visgi kursim medžioklės ir žvejybos būrelius, eisim į grybų ir laukinių žolių kursus, virsim arbatą ir vietoj kino stebėsim
paukščių takus ir skaičiuosim žvaigždes.
Skrisim į Meksiką ar Islandiją? O gal plauksim Nilu kartu
su krokodilu.
Virtuvėj atskirą lentyną išskirsim druskų ir pipirų rūšims ar valgis liks tik akims, o dirbtinis intelektas kaži kuo mus maitins.
Pagrindiniai 2020-ųjų metų tendencijų leitmotyvai:
Eikite pas močiutę į „kulinarinius kursus”
1.#backtotheroots – nebūtinai vilksimės medžiotojų kostiumus, bet atsigręšime į savo protėvių virtuvę. Baltų, vikingų ar Romos imperijos, actekų, indėnų ar aborigenų, – visi jie inspiruos mus valgyti. Žvelgiant žemiškiau, tiesiog geras mėsos šmotas, silkė ar varškės sūris ant keptos duonos yra naujas avokado skrebutis. Gnocchi virtinukais mėgausis italai, o mes juos drąsiai keiskim ir didžiuokimės švilpikais. Kaip ir visi įmantrūs kepiniai grįš prie savo šaknų – už šviežiai keptą klasikinį prancūzišką kruasaną ar gerai išvirtą kiaušinį su kaimišku sviestu ir šviežia duonele (mmm)…geriau tik rytinis seksas.
Panašu, jog ir lietuviška virtuvė puikiai patenka į šias tendencijas. Gal atėjo metas ant pjedestalo iškelti kotletus?
Kaip pavyzdžiui, tauta laukia sugrįžtant restorano “Neringa” po rekonstrukcijos. Tauta pasiilgo gerųjų “Vilniaus salotų”, “Neringos
Kijevo kotleto” bei silkutės su bulvėmis.
Pasiūlymas: palepinkite save apsilankymu gerame meksikietiškame restorane, pvz. “Sofa de Pancho” Vilniuje. Arba išbandykite sveiką greitą meksikietišką maistą “No Forks”.
tacos @ "Sofa de Pancho Nida"
5. #zeroisahero. Nulis švaistymo filosofija skelbia, jog vartoti, pirkti reikia mažiau, o jeigu jau turi produktą, tai jį sunaudok iki galo. Šis judėjimas gajus jau kelinti metai ir su kiekvienais metais tik stiprės. Nežmonišką žmonių vartojimą sumažinti sunku, bet lašas po lašo ir akmenį pratašo, byloja patarlė. Prie šito nulio kulto prisijungia ir “nulis kilometrų” filosofija. Zero mile susijęs su vietinių produktų naudojimu. Skatinama auginti žoleles patiems, o produktus pirkti 100km spinduliu.
Pamąstymui: Jeigu seniau buvo vengiama kalbėti apie tai, jog dienos pietūs ruošiami iš to, kas liko restorane nepanaudota, visgi dabar tai yra laikoma pagarba likučiams.
agurkai iš šiltnamio, vietinis medus, naminė duona ir šefo muštas sviestas @ Vilkinė
6. #fooddelivery. Sulig daugiau vietų pradėjo siūlyti komfortišką maistą, daugiau žmonių pradėjo užsisakinėti jo į namus. Nors jau ir seriale “Draugai” buvo pripratę matyti užsakomas į namus picas ar wok patiekalus, visgi pristatymo į namus paslauga pradėjo populiarėti visai ne per seniausiai.
Dabar et ir didkepsnį ar aštuonkojį iš aukšto lygio restorano jums gali pristatyti į namus. Didžiausią šuolį padarė pristatymo į namus paslaugų tiekėjai, tokie kaip “Wolt”, “Uber eats” ar “Bolt food”.
Kaip pavyzdžiui, Lietuvoje sparčiai populiarėjantis “Wolt” rotuoja restoranus, su kuriais bendradarbiauja ir patys prisideda įvairiomis akcijomis ar atrakcijomis skatindami žmones užsisakinėti kokybišką maistą.
Valgyti rankomis yra jėga. O jeigu tyngi gaminti arba intensyviai dirbi – užsakyk maisto
7. #qualityvsquantity arba #lessismore. Visos vyraujančios ir ateinančios tendencijų kryptys skanduoja tą patį – kokybė ir sąmoningas valgymas. Ar tai būtų siejama su lokalia produkcija, ar kalbėsime apie mažiau švaistymo, ar apie gerą, komforto jausmą suteikiančią itališką pica – kokybė griežia pirmu smuiku.
Valgomos lėkštės ar užkandžiai, kurie atrodo lyg įpakuoti į plastiką, bet išties pagaminti iš valgomos medžiagos.
8. #forest. Uogauti, riešutauti, o gal grybauti? Medžioti ar pažvejoti? Viskas, kas susiję su miškais, upėmis ar ežerais yra topas. Lyderiaujantys šefai, restoranai ir maisto tinklaraštininkai masiškai pradėjo naudoti riešutus (be abejo, jų populiarumas susijęs ir su vegetariško bei veganiško maisto populiarėjimu), prisimename pamirštas žuvis (gal metas grąžinti į balius įdarytus karpius?), traukiame iš spintelių šernienos konservus, o grybams ir uogoms reikia atskiro skyriaus.
Voveraitės su mėlynojo pelėsio sūrio padažu, bulvėmis ir krapais gali tapti jūsų prekiniu ženklu ruošiant vakarienę ar pietus (receptas iš www.myliusuri.lt).
voveraitės su bulvėmis ir agurkais
9. #berrybelly. Uogose ne tik galybė vitaminų, jose nedaug kalorijų ir jos gražiai atrodo. Džiovintos, dehidratuotos, fermentuotos ar tiesiog šviežios. Gaivūs ir žaliais aromatais dvelkiantys agrastai ar baltieji serbentai, truputį karčios ir intensyvios putino uogos, vasaros pradžios karalienės braškės, vidurio valdovės vyšnios ar rugpjūčio deivės avietės. Miškų atstovės spanguolės ir mėlynės, visų meilės avietės ar tiesiog razinos. Cidonijos, medlievos ir net tekšės – visos uogos yra madoj.
serbentai ir agrastai
Kaip pavyzdžiui,“Sweet Root” restoranas, kuris naudoja vietinius ingredientus ir dar pagal sezoniškumą rudens žiemos degustaciniame meniu naudoja daug uogų, pvz. desertui siūlo zefyrą su citrinine katžole, paskutinėmis šilauogėmis ir raugintomis spanguolėmis, o vienas iš užkandžių yra spurga su obuolių tyre bei neprinokusiu sūdytu juoduoju serbentu.
Zefyras, citrininė katžolė, šilauogės ir raugintos spanguolės @ "Sweet Root"
10. #mushrooms. Miško gėrybių kultas prasidėjo iš dviejų pusių. Iš Šiaurės – iš Skandinavijos, kur geriausi pasaulio šefai priminė, kaip smagu yra grybauti. Iš Pietų – iš Italijos, kur trumai vadinami valgomu auksu, ar tiesiog baravykais ir voveraitėmis, kurie keliauja į rizoto ar ant pastų. Grybai yra ir veganų bei vegetarų džiaugsmas, nes jie maistingi ir patiekaluose gali puikiai atstoti mėsą. Daromi sveikesni grybų traškučiai bei patiekaluose naudojami grybų miltai.
Kaip pavyzdžiui, ecovativedesign.com – Niujorke įsikūrusi biotechnologijų kompanija kuria įvairius sprendimus iš grybienos. Tai reiškia, jog naudojamas ne grybas, o iš grybinės ląstelės. Iš grybienos pagaminti kepsniai primena vištieną ir naudojami gaminant burgerius. Negana to, buvo sukurta ir grybienos oda – alternatyvi naujovė mados industrijoje.
11. #mysweetcorn. Kukurūzai yra dar vienas iš top produktų šiais, ateinančiais ir dar turbūt visais kitais ateinančiais metais. Iš kukurūzų gaminami žymieji meksikietiški paplotėliai tacos, iš jų daroma italų pamėgta polenta, kukurūzų dribsniai, jie puikus garnyras prie mėsos, prie žuvies ir tradiciškai Sietle mėgstami prie vėžių.
Kaip pavyzdžiui, žymus Peru šefas Virgilio Martinez jau seniai pasauliui skleidžia žinią ir pasakoja apie Peru virtuvę. Negana to, jis stipriai rūpinasi ir tuo, jog būtų atsodinta kuo daugiau senųjų kukurūzų veislių. Be abejo, jas mielai naudoja ir pats.
Peru kukurūzų rūšys
12. #jackandthebeanstalk. Ankštinės daržovės su pupelėmis, žirniais, lęšiais ir avinžirniais priešaky yra kultūra, apie kurią kalba ne tik dietologai. Visi ankštiniai turi nemažai B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų, yra absoliutus kalio šaltinis, pasižymi didelių baltymų kiekiu, visiškai kitaip nei gyvulinės kilmės baltymų šaltiniai, ankštiniai neturi riebalų.
Vinegretui ir baltajai mišrainei atėjo aukso amžius
pupos jėga
13. #eatlovepray. Religinės virtuvės ir religinių papročių įtaką stipri kaip senais laikais. Kaip pavyzdžiui, košerinį maistą mėgsta ir košerinio valgymo taisyklių (pvz. vienu metu nemaišyti pieno produktų ir mėsos) laikosi ne tik žydai. Jos propaguojamos ir kitų sveikesnio gyvenimo mėgėjų. Be to, dvasinis maistas turi dar ir kitą prasmę – kaskart pavalgęs turi jaustis ne užkimšęs skrandį, o pamaitinęs ir siela.
Populiarėja košerinis vynas. Įdomu tai, jog tokį vyną gali pagaminti tik tikintys ir religingi žydai, jame negali būti jokių priedų.
14. #terroir. Šis žodis svarbus kalbant apie vyną, kavą, arbatą, druską, pipirus ir visa kitą. Nors dažniausiai šis terminas naudojamas būtent gėrimų pasaulyje, visgi tampa svarbiu ir kitose sferose. Žmonės vis daugiau kreipia dėmesį iš produkto kilmės šaliai ir atskiroms savybėms.
Terroir reiškia įvairių veiksnių ir charakteristikų visumą, apima geografinę produkto kilmę, reljefą, dirvožemį bei visą aplinką.
Daugelis kavos vietų nebepardavinėja “tiesiog kavos”, siūloma rinktis kavą iš Etiopijos, Kenijos ar kitų šalių. Dažnai šalia surašomos skoninės savybės, poskoniai bei aromatai. O tuo pat pipirai įvardijami kaip nauja druska. Stengiamasi pasakoti daugiau apie skirtingas rūšis: nuo žaliųjų, juodųjų iki baltųjų bei Tellicherry ar Malabar.
terroir
15. #foodandtravel. Maistas pastaraisiais metais įvardijamas, kaip vienas pagrindinių aspektų dėliojant kelionių maršrutus. Kulinariniais turistais vadiname tuos žmones, kurie stengiasi išbandyti daugiau kulinarinių pramogų, pavyzdžiui, dalyvauja kursuose, eina ir ieško vietinių restoranų, kepyklėlių ar turgelių, apsilanko vietinių organizuojamose vakarienėse. O gastro turistais vadinami tie, kurių kelionių kryptis diktuoja norimi aplankyti restoranai ar šalies virtuvė.
Lankau Markės regionąLankau "Piper Heidsieck" šampano namus
16. #foodandwine. Maisto ir vyno / kitų gėrimų derinimas populiarėja vis labiau. Nors kai kurių restoranų someljė ir šefai jau seniai vykdo tokias “kolaboracijas”, visgi valgytojai ir restoranų lankytojai tik dabar pradėjo labiau rinktis vynų ar kitų priderintų gėrimų taip vadinamus setus prie patiekalų. Derinamas ne tik vynas, renkamasis ir alus, tekila, kokteiliai ar net degtinė.
Turbūt labiausiai deriniai akcentuojami Vilniaus restorane „Amandus“ (šefas Deivydas Praspaliauskas). Čia kiekvieną mėnesį keičiamas meniu ir vyno deriniai prie jo. Beje ir šiame, ir kituose restoranuose jau kelinti metai vyksta alaus ir maisto derinimo sesijos su žinomu alaus someljė Jonu Lingiu. Beje, sparčiai populiarėja ir maisto bei vandens deriniai
"Amandus"
17. #experiences. Šefai, virėjai ir kiti veikėjai kaip niekada yra “arčiau mūsų”. Juos vis dažniau matome ne tik televizijos, bet ir telefonų ar kompiuterių ekranuose. Kai kurie tampa lygiavertėmis žvaigždėmis, kaip ir atlikėjai ar šokėjai. Šefai matomi socialinėse medijose, jie dažnai išeina pasikalbėti su svečiais per vakarienę ar patys atneša maistą. O tai reiškia, jog mums rūpi ne tik valgis, mums rūpi emocijos.
Kaip pavyzdžiui, “Vila Komoda” šefas Martynas Meidus kuria tikras patirtis. Prieš kai kuriuos patiekalus jis gali pakvėpinti orą arba riešus, prieš kai kuriuos duoda pauostyti įvairių esencijų.
Prieš ragaujant maistą šefas pakvepina orą ir pristato kvepalų ingredientus @ "Vila Komoada"
18. #tea. Vienareikšmiškai šių metų gėrimas yra arbata. Atsidarinėja vis daugiau arbatinių, barmenai ir barai į savo meniu traukia kokteilius su arbatomis, kalbama apie jų kilmę, restoranai plečia arbatų meniu.
Kaip pavyzdžiui, lietuvis, ilgą laiką gyvenęs Kopenhagoje, pats keliauja į skirtingas šalis atsirinkti aukščiausios kokybės arbatų ir jas tiekia restoranams. Jie taip pat gamina puikią kombučia. Prekės ženklas vadinasi “Tealure”
arbata iš "Tealure" kelionių
19. #sharingiscaring. Vieno puodo vakarienė, patiekalai, skirti dalinimuisi ir bendrystė prie stalo tendencijų sąraše įsikūrę ne pirmi metai. Tačiau ši kryptis net tik kad nesitraukia, bet panašu, jog įsitvirtino jame ilgam. Ispaniška paelja, plovas, troškiniai ar tiesiog užkandžių lėkštės apjungia valgytojus prie stalo. Žmonės skatinami paragauti daugiau skirtingų patiekalų ar tiesiog eiti valgyti šeimomis ar su draugais. Nes tai daryti gera, tiesa?
Portugalijoje
20. #eatingwithhands. Valgymas rankomis leidžia mums, valgytojams, labiau atsipalaiduoti restorano aplinkoje ir labiau susigretinti su valgomu maistu. Prie skonio ir kvapo receptorių dar stipriau prisijungia lytėjimas. Valgymas rankomis net aukščiausio lygio restoranuose nebelaikomas blogu tonu, atvirkščiai. Vis daugiau patiekalų paruošiami taip, jog drąsiai galėtumėte naudotis savo pirštais vietoj įrankių. Ar tai vieno kąsnio užkandžiai, ar maistas skirtis dalintis, kur duoną mirkome į skirtingus pagardus, ar net mėsos kulšis.
Kaip pavyzdžiui, tarp top kelionių krypčių esti labai daug šalių iš Afrikos. Ši virtuvė įvardijama ir kaip tendencingiausia. Tad valgymas rankomis nemažai susijęs ir su ja. O taip pat etiketas bendrąja prasme stipriai keičiasi ir formuojasi naujas – laisvas ir nepriklausomas, kuriantis emocijas.
valgyti rankomis
🙂
Kas dar įdomaus?
Natūrali medicina ir vitaminai iš valgomų augalų
Į meniu vis dažniau stengiamasi įtraukti patiekalus ar gėrimus, kurių sudėtyje būtų medicininę
naudą teikiančių ingredientų.
Kiškio kopūstai, kurie vadinami laukinėmis rūgštynėmis, gausūs C vitaminų. Dilgėlės, ramunėlės, medetkos, čiobreliai, kinrožės tampa geidžiamiausiomis valgių ne tik puošmenomis. Panašu, jog mūsų ir mūsų kaimynų senolių išmintis ir šių augalų vartojimas buvo išgirsti viso pasaulio.
Tarp produktų: klevų sirupas, beržų sula ar net actas (vienas latvis gamina unikalią beržų
sulą, kurią perka net žymiausi pasaulio restoranai),
kadagio uogos (kurios yra ir džino gamybos pagrindas) ar tiesiog cinamonas.
Desertai ir kepiniai – kuo paprasčiau, tuo geriau
Kad jau prakalbome apie cinamoną, jis ir desertų kategorijai labai svarbus. Lyderiaujantys duonkepiai, šefai ar kepyklėlės meniu supaprastina iki klasikinių bandelių su įdaru bei bando iškepti kuo geresnę ir paprastesnę duoną. Įmantrumo mažėja, o skonis ir kokybė gerėja.
Pasiūlymas: jeigu būsite Kopenhagoje, būtinai turite aplankyti šias dvi kepyklas: Hart Bageri ir Juno the Bakery. Danai ne tik vieni daugiausia Europoje suvartoja bandelių, bet puikiai jas kepa.
"Hart Bageri" Kopenhagoje
o
Sekite naujienas ir mes su jumis pasidalinsime kitomis 2020-ųjų tendencijomis – spalvų, kelionių krypčių ir gėrimų.
