D E R V Y N A S Vanduo ir jo subilybės. Kiek reikia vartoti vandens, į ką reiktų atkreipti dėmesį jį renkantis bei derinant prie vyno ar patiekalų.

Vanduo restorane Urte Mikeleviciute

Ar restorane reikia apmokestinti vandenį iš čiaupo? Ar tokį reiktų teikti svečiams?

Ar restorane turėtų būti tiekiamas vanduo iš čiaupo? Ar už tokį svečias turėtų mokėti? O gal reiktų siūlyti tik natūralų mineralinį vandenį ar šaltinio?

Pasidalinsiu keletu savo įžvalgų kaip sertifikuota vandens someljė ir labai lauksiu jūsų diskusijų.

  1. Restoranas, baras, kavos vieta, arbatinė, vyninė turėtų nutarti, ar pagal vietos koncepciją, kokybės kartelę, įvaizdį ir požiūrį į svečią iš esmės tinka siūlyti stalo vandenį ar natūralų mineralinį vandenį (primenu, jog toks vanduo atkeliauja iš požeminių šaltinių, kurie atitinka labai griežtas direktyvas – pasauliniu, Europos ir valstybės lygmeniu).
  2. Idealiu atveju valgymo/gėrimo vieta pasirenka tokį vandenį, kuris svečiui suteiks maksimalų komfortą prieš, per ir po valgymo. Pvz. geriant alkoholį reikia kuo labiau šarminio vandens, atstatyti prarastus mineralus, HIDRATUOTI kūną, valgio metu virškinimui reikia pagalbos ir dar daug kitų niuansų…
  3. Konceptualiai vanduo turi derėti prie restorano ar atstovauti ir didžiuotis savo šalies vandeniu: Italijoje itališku, Prancūzijoje prancūzišku, Lietuvoje lietuvišku, o ten kur nėra, pvz. JAV (didelė problema), jau rinktis “importinį”. 
  4. Prie šito punkto itin tinka “vertinkim vietinę prekę”, nes mes turime tokio gerumo natūralaus mineralinio vandens, kad daugeliui šalių pasvajoti (net japonai importuoja).
  5. Svečiui paprašius vandens iš čiaupo, net ir toks restoranas turėtų suteikti galimybę jo atsigerti, nebent vanduo toje valstybėje ar mieste yra nesaugus vartoti (yra daug šalių, kur negalima gerti vandens iš čiaupo).
  6. Jeigu restoranas nusprendžia teikti vandenį iš čiaupo, kaip jų vandenį, jo tikrai nederėtų apmokestinti, nes čia kaip ir suteikti žmogui kėdę, šakutę, peilį ar duoti servetėlę.
  7. Būna restoranų, kurie teikia “savo vandenį”. Toks vanduo perleidžiamas per filtrą – taip, jis tampa švarus, bet tuo pačiu ir “negyvas”. Išfiltruotas vanduo netenkia mineralų, o jį geriant mūsų seilės mineralus jam atiduoda, taip mes dar labiau dehidratuojame. Tad daroma “meškos paslauga”.
  8. Yra šalių, kur vanduo pakankamai neblogas ir saugus, pvz. Kopenhagoje ar Niujorke kai kuriose dalyse, net Vilniuje, ir restoranai drąsiai gali siūlyti svečiams “stalo vandens”. Bet kaip ir minėjau aukščiau, čia yra koncepto ir rūpinimosi svečio sveikata klausimas.
  9. Tačiau bet kokiu atveju vanduo iš čiaupo neturėtų būti apmokestinimas.
  10. Ar reikia dėti vaisių, uogų ir kitų priedų? Jeigu šefas nusprendžia, kad koks nors “magic” priedas atspindi jų konceptą, kodėl gi ne? Bet pernaudoti ir permirkę vaisiai neturėtų plaukioti vandenyje. Svečiui paprašius papildomai citrinos, laimo skiltelės – ją tikrai galima ir reiktų patiekti atskirai. Kiti ir mineralkę geria su citrina.
  11. Tik toks vanduo nelabai tinka derinant prie vyno, alaus ar kito gėrimo, už kurio skonį mokame pakankamai nemažai.
Vanduo restorane Urte Mikeleviciute

Norite sužinoti daugiau apie vandenį?

Paskaitykite, kuo skiriasi vanduo iš čiaupo nuo mineralinio vandens ir sužinokite daugiau naudingų patarimų.

Share: