D E R V Y N A S

Elven restoranas

Vilniuje naujas restoranas „Elven”! Eiti ar kojos nekelti?

Nuo manęs jums keliauja didžiulė rekomendacija. Visiškai šviežiai Vilniuje atsidarė restoranas, kuris įsikūrė ypatingos auros (kultūros istorikai ar besidomintys Vilniumi, supras) L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje. Ir kurį labai verta aplankyti.

„Elven” reiškia upę ir šis pavadinimas yra faina sąsaja su jų restoranu Kaune „numan” , ką reiškia Nemunas.

Turėti sėkmingai veikiantį restoraną, į kurį norisi sugrįžti, jau yra geras ženklas svečiams galvojant, ar verta išbandyti naują vietą Vilniuje. Mat „numan” ruošia puikų maistą ir pasižymi geru servisu.

Elven restoranas

Elven restoranas

Tie, kurie tingėsit skaityti viską (nors rekomenduoju) ir esat pasiilgę faino, jaukaus restorano, kuriame gausit patiekalus su meile, kūrybiškus, turinčius savitą braižą bei atitinkančius tendencijas, tiesiog nueikit.

Vyno korta protinga, rasčiau ką derinti prie maisto ir tiesiog pagurkšnoti, manau, kiekvieną kartą besilankant.

Dailus interjeras, nors dar truputį jaučiasi, kad trūksta užgyvenimo ir detalyčių. Trendy marmuras ir atkreipkit dėmesį į logotipą ir įdomus upės motyvo atsikartojimas ant lubų. 

Elven restoranas

Filosofinis intarpas

Galima teigti, jog restoranas yra sudedamųjų dalių visuma: patiekalų, pačio meniu struktūros ir turinio, ingredientų kokybės, vyno ir kitų gėrimų kortos, interjero, aptarnavimo, peilių, šakučių, indų, taurių, servetėlių, personalo aprangų ir WC.

Taip, bet šiame sąraše yra vienas vardiklis, be kurio tikrai restorano negalėtų būti, t.y. patiekalų. Ir faktas, be juos gaminančių. Tad geras restoranas turi turėti ne tik koncepciją, bet ir savitą braižą. Ir šefą. Ar du šefus, ar sous šefą ir konsultuojantį šefą. 

Kodėl aš tai sakau? Neseniai susilaukiau tokios diskusijos, kad kalbėdama apie maisto vietas daug akcentuoju šefus restoranuose. Mano atsakymas toks: tai alio, o jūs skaitote pvz. 50 best restaurants ar šiaip užsienio restoranų kritikų review? Šefas ar šefo komanda (džiugu, jog kaip ir someljė ar vyr. barmenas) būna išliaupsinamas arba nebūtinai. Bet jų portretų vis tiek pamatysim straipsniuose, post’uose, žurnaluose.

Elven Adomas Jegnoras

Tai ir apie šitą restoraną kalbant, aš noriu pagirti šefą Adomą Jegnorą. Adomo šefavimo kelionę seku labai seniai, dabar jo kurtų meniu ir patiekalų galite paragauti Kaune „numan” restorane bei vasarą Nidoje „Ešerinėje” ir „Fisheria”. Esu dirbus prie meniu ir faino bariuko Biržuose „TIPAS”.

Tiesiog be galo gera ir žavu matyti ir atskirti šefo braižą. Unikalumo turėjimas kuriant SAVUS projektus yra didelė vertybė. O dirbant su konsultaciniais projektais, vertybe tampa profesionalumas ir sveikas vertinimas “iš šalies”.

Grįžtam valgyt

„Elven” valgėm su mano mylimiausiomis: sese ir mama. Jos tikrai nėra restoranų kritikės, bet jos tikrai daug su manim kur lankosi ir jau daugiau nei 20 metų klausosi mano komentarų bei nuomonės apie restoranus. 

Starterių top’u išrinkom traškutį su langustais, pomidorais ir sūrio kremu. Man labai patiko ešerys su bazilikais, trešnėmis, marinuotais svogūnėliais. Kai valgysit, būtinai išbandykite čederio spurgytes su antiena, krienais, obuoliais. Toks netikėtas ir sotus, sodraus skonio, žmonių mėgstamų spurgyčių variantas. Mama reikalavo vištienos terino, jis buvo pateiktas su Madeiros ale žele gabaliukais. Gal šitas netapo mano favoritas, bet idėja, pateikimas ir skonis fainas.

Jeigu virtuvė sugeba padaryti gerai vegetarišką patiekalą, tai jiems skiriu papildomų aplodismentų. Kai valgėm keptą kopūstą su grybais, įvairiomis sėklomis, žalumynas ir ožkos pieno sūriu, truputį paaikčiojom. Puikiai subalansuotas skonis ir maloni konsistencija: išlaikytas traškumas, kur reikia, o bendrai viskas tirpo burnoje.

Tą dieną dar ragavome saugų, gerą jūrų velnio su cukinijomis, bulvėmis bei wakame variantą.

Vakaro apsaldinimui – deginto sviesto ledai su šokoladu, bazilikais ir karamele. Toks įdomus variantas, bet kartočiau dar kartą. Kažkaip man labai surezonavo. Kaip ir Adomo vaikystės skoniai (aš iki dabar irgi taip valgau) – keptas varškės sūris, medus, pasukos, duona.

Ai!!! Duona! Duona su kadagio uogomis ir pankoliu su sviestu, maišytu su šefo tėčio rinktu medumi, buvo tobula.

Kaip ir aptarnavimas. Bet aš Lietuvoje turbūt turėčiau nustoti vertinti, nes aš labai gražiai elgiuosi su personalu, o tuo pat jis su manim irgi labai. Gal dar ir žinodami, kad gaus neprašytų pamokų, jeigu darys kažką blogai.

Ačiū labai, chebryte.

Valio!

Share: