D E R V Y N A S

Pasaka Pasakų gatvėje – Fabrikėlis

Yra vos kelios vietos Lietuvoje, į kurias norisi eiti visada. Žinot tą jausmą, kai atsikeli pirmadienį ar šeštadienį – ir galvoji, kad norėtum valgyti ten. Kai sėdi per pietus trečiadienį – ir nori valgyti ten. Kai ateina penktadienio vakaras – ir nori valgyti ten.

Ši vieta kaip iš pasakos ir pati yra įsikūrusi Pasakų gatvėje, Vilniuje. 

Jau daugiau nei metus visiems rekomenduodama ten apsilankyti (sutinku, kad pati galėčiau dar dažniau tai daryti), girdžiu visų didžiausias padėkas ir pagiras. Kodėl visiems ir man ten labai patinka?  

Viskas, ką rasite Fabrikėlyje yra tikra. Vos įžengus į kiemą atsiduri geroje energetikoje, kur akimirka gali pasijusti prie jūros dėl pušų čažėjimo kartais menančių ir jūros bangavimą. Kieme pačių suręstas ir auginamas daržas su žolelėmis ir kitomis gėrybėmis, nedidelis šiltnamiukas jau davęs pirmus vaisius. Terasa įrengta iš panaudotų langų, ji jauki, kokia gali būti jaukiausia namo veranda.

Svarbiausia, kas gali nutikti geram restoranui yra iki numirimo puikus maistas ir dar su priderinta teisinga vyno korta. Nežinau, ar įmanoma bent dalį perteikti nuotraukomis, bet žinokit, čia yra gaminamas menas gomuriui ir sielai. Kur pomidoras net neįsivaizdavo, kad gali būti toks skanus patiekalas užliejus jį su degintų paprikų padažu ir įmerkus į pomidorų vandens ir salierų vonelę. 

Fabrikėlis

Tas raugo traškutis, atrodantis nekaltai apdengtas traškiomis salotomis, kai burnoj tirpsta rūkytas upėtakis su krapų majonezu. Bulvių švilpikai su Viržinio sūrio iš Dzūkijos, voveraitėmis ir šalia svogūnų laiškų Sabayon, ant kurių tonos galėtum miegot, nes būtų ir minkštai patogu, ir vis pabudęs galėtum jį sukirsti. Jau nekalbu apie šamo pirštelius su pagal sezoną bekintančiais pagardais. Prisiminimas iš vasaros – jautienos kapotinis su braškėmis, sūdytos saliavos pasirodymas lėkštėje apgautas žalių paprikų ir salierų padažo paklote. Jautiena su voveraitėmis, anties krūtinėlė su traškiai malonia odele…braškių, šeivamedžio ir balto šokolado desertas. Kitas desertas, kur nežinau, tiesa pasakius, kas ten buvo, bet žinau, kad norėčiau jo dabar ir visada.

Meniu čia sukasi apie sezoną, dažnai girdėsite tuos pačius garsu – švilpikai, piršteliai, bet visuomet rasite kitą pagardą ar padažą, suderintą su metų laiku. Beje, produktai į čia atkeliauja iš atsirinktų ūkininkų, su kuriais palaikomas šiltas kontaktas ir tikrai žinant, kad produktai auginami su meile gamta ir pačiam produktui.

Vynraštis – kintantis. Dominuoja natūralistiniai, biodinaminiai ar bent sustainable auginimo ir gaminimo būdą palaikantys gamintojai. Nesu dar nei viena rūšim nusivylusi – priešingai, per daug norinti visų dar kartą. Prie natūralių dalykų priprantama, jie tikresni, atviresni, aiškūs, gal truputį pradžiai nemalonūs ar netikėti, bet po to tokie mieli. Ką ragauti? Tai viską. Įvairūs burbulai – drąsūs ir rožiniai it žemuogių uogytės ir Rojaus obuoliukai, apipirkšti rožių vandeniu. Būtinai rekomenduoju išbandyti visiškai kitokį rožinį natūralistinį Primitivo spektaklį butelyje, oranžiniai vynai, baltų gausybė ir kaip be taurės raudono rudenį ar prie mėsos. Geriau nepradėsiu apie vyną, nes greitai nebaigsiu. Ogi dar naminė kombučia! 

Ir nepaminėjau dar duonos, kur tiksliai žinau, kiek prireikė laiko rasti idealiam receptui.

Nors Fabrikėlis savininkai yra tapę mano puikūs draugai ir bičiuliai, vis gi šis įrašas ir pačios vietos – maisto, vyno ir auros geriausias įvertinimas nesusijęs su asmeninėmis pažintimis. Kas buvot – tas suprasit. O kas nebuvot, kai pabūsit – suprasit, ką turiu omenyje.

Atsiprašau, kad lankausi rečiau nei norėčiau, bet aš taip didžiuojuosi ir taip myliu, kad šakės! Ačiū.

Instagram:

https://www.instagram.com/fabrikelis_/

o

Rašydama taip užsimotyvavau, kad nutariau, gal verta vėl daugiau review dėti ir į www.dervynas.lt. ? 🙂

Share: