prieš 11 metų
2012 metai, birželio 20 diena. Spaudžiu mygtuką “paskelbti” ir www.dervynas.lt atsiranda pirmasis įrašas.
Už kelių savaičių manęs laukia skrydis į Vokietiją. Keliauju į Mozelio regioną, tai bus mano pirmieji aplankyti vynuogynai ir ne tik. Pagaliau iš arčiau prisiliesiu prie vyno pasaulio.

Nors vyno ir gėrimų kultūra jau domiuosi keli metai, esu savanoriavusi Vyno Dienose, bet viskas dar tik embriono stadijoje.
DerVynas atsiranda dėl to, jog savo draugams ir šeimai nusprendžiau nerašyti atskirų laiškų. Galvoju, sudėsiu į vieną vietą ir galės skaityti. Der – vokiškas artikelis, kuris simbolizuoja vyrišką giminę (vis tiek galvojau, dar ir apie ją bus nuotykių, buvo), o vynas kaip vynas.

200 laiškų
Prieš kelis mėnesius išsiunčiau 200 laiškų (tad užtat ir nebenorėjau dar tiek rašyti) – jie visi skirti Vokietijos vyndariams, priklausantiems vyndarių asociacijai VDP (VDP – Verband Deutscher Qualitäts- und Prädikatsweingüter. The Association of German Quality and Prädikat Wine Estates).


Kaip jau suprantate, S.A. Prüm vyninė, Raimund su Pirjo, mane pasirengę priimti atlikti apmokamą praktiką su pilnu išlaikymo bonusu ir, kaip jau dabar aišku, atverti naujus klodus mano gyvenime.


Deja, nors pati save pilnai išlaikydavau, vis gi neturėjau galimybių važiuoti stažuotis nemokamai. Reikėjo išeiti iš darbo ir turėti bent kažkokias pajamas pragyvenimui (juk norėsis ir daugiau ko paveikti ir pamatyti).
Pradžia buvo gera, o tai jau pusė darbo. Pirmą dieną gavau vyninės savininkų namų raktus ir buvusį Raimund dukros kambarį. Padariau kosmiškai gerą pardavimą už kelis tūkstančius eurų ir, žinoma, jau po kokios savaitės ar dviejų įsimylėjau.
Iš tiesų, man labai pasisekė. Šie ir visi sutikti ten žmonės visam gyvenimui tapo mano įkvėpėjai, guru ir mentoriai.
Aš ir dabar, kai mane kas šmeižia, nepalaiko, įžeidinėja ar žiūri su neigiama emocija, visada prisimenu palaikančius žodžius.
romanas
Tiesa pasakius, romaną, apie kurį kolkas net nesu pasakojus (išskyrus savo artimiems draugams) labai vertinu. Gaila, kažkaip, kad mes dažnai tik po ilgo laiko suprantam tam tikrų įvykių svarbą. Thomas buvo vyndarys, kuris dirbo ir toje pačioje vyninėje, konsultavo kitą ir gamino savo vynus.

Jis mane išmokė labai daug specifinių dalykų ir niuansų, ne tokio sustebuklinto į gyvenimą požiūrio, daug aprodė apylinkių ir pridavė tiek meilės ir šilumos, kad iki dabar ją galima pajausti.
Mes buvom net gi išleidę vyną su mano piešta etikete (su tuomet dar labai šviežiu dervyno logotipu).
2023.06.20
Šį įrašą rašau skrisdama lėktuvu į Vilnių. Ausinėse groja Laid Back – Fly Away / Walking in the Sunshine. Tai daina, kuri mane įkvepia, palaiko ir atstato. Ją klausydavau ir kone kiekvieną rytą 5-6val bėgiodama palei Mozelio upę.

vanduo ir svajonės
Žinot, įdomiausia, jog už kelių dienų, labai panašiu metu skrisiu vėl. Į dar vieną savo svajonę. Studijuosiu vandens someljė (atskiras tinklaraštis irgi bus!). Ir vėl į Vokietiją, tik šį kartą į Miuncheną. Gal ta šalis yra mano svajonių pildytoja?
Nors svajones mes kuriame ir pildome patys.
Garsiai pasakysiu, jog be savo dabartinio kelio, kurį myliu ir vertinu, norėčiau, kad gerai sektųsi Urte Consulting projektams, tikiuosi, jog sėkmingai tęsiu visus DerVyno dalykus, vandens eksperto kelias bus įdomus ir atveriantis dar naujų durų, komanda bus laiminga ir motyvuota ir pagaliau galėsiu rimčiau prisėsti prie savo knygos.
Tik jai esu nustačius ypatingą kriterijų, kai sėkmingai susidėlios asmeninis gyvenimas. Ko dabar ir noriu. Čia palieku labai labai atvirą ir nuoširdžią žinutę Visatai.
Sėkmės jai:)))
O jums, mieli, skaitytojai ir sekėjai, iš manęs keliauja daug meilės ir padėkų!
Urte Dervynas