Neslėpsiu, išties nuo pat pirmo renginio eidama į Diner en Blanc jaučiu atsakomybę maisto ir gėrimų prasme (ir aprangos), nes vistiek tam tikra prasme atspindžiu ir perduodu tendencijas nuo pasaulio stalų į mūsiškius. Ilgai svarsčiau, ką čia valgyt. Ir atsižvelgdama, kad vis daugiau ir daugiau kalbama apie tradicijas, autentišką, paprastą maistą, kokybišką produktą, šeimos stalą bei vaikystės skonį.
Savo gastronominius opusus tobulinau kokių penkių metų Norvegijoje paragaudama sraigių, o dar po 7 metų Paryžiuje su tėčiu kirtau varlytes ir ragavau austres.
Šampano tema:
Mano bene mylimiausi šampano namai ir jų specialaus leidimo (special edition) Piper Heidsieck „French Riviera Edtion”, kurtas Kanams ir San Tropezui.
50-55% Pinot Noir
30-35% Meunier
15-20% Chardonnay
10-20% rezervinių vynų
Dosage: 35 g/l
Daug egzotinių vaisių natų, cukruoti ananasai, džiovintas cukruotas imbieras, daug jūros – kvape ir burnoje. Puikiai ne tik prie desertų ir prie varlių mėsytės. Dar drąsiai būtų galima derinti su Azijos patiekalais arba galvoti lokaliai – apie tai, kad Kanuose ir San Tropeze tiesiog reiktų gerti šampaną.
Maisto tema:
Prancūzijos kaimas.
Vaišėmis paprašiau pasirūpinti mylimų „Sraigė. Vynas ir Varlė”, jie dar turi ir restoranėlį „Greita Sraigė”. (nesu pro varlyčių ruošime, kolkas).
Patys importuoja produktus ir patys užtikrina visa ko kokybę. Aš įnešiau savo Italijos užsiprašydama dar ir mocarelos, bet čia dėl #myliusuri judėjimo.
Beje, įdomūs faktai: Sraigėse, austrėse ir moliuskuose yra cheminės medžiagos, vadinamos triptofanu, kuri padeda jūsų smegenims gaminti serotoniną. Šis svarbus neurotransmiteris vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant kūno miego impulsus ir apetitą. Padidinę kiekį maisto, kuriame gausu serotonino, galite sau padėti pagerinti nuotaiką.
Pradėjome nuo:
Gillardeau austrės
Apie jas:
Gaivumu dvelkiančios bei subtiliu saldumu pasižyminčios austrės su švelniu jodo poskoniu.
Kompanija Maison Gillardeau įkurta daugiau kaip prieš 120 metų – 1898 m., ir nuo pat pradžių siekė sukurti aukščiausios kokybės ir ypatingo skonio austres. 1978 m. buvo pristatytos ir akimirksniu gurmanų aukštai įvertintos La Gillardeau austrės. Žinomos kaip „austrių pasaulio Rolls-Royce”, jos netgi turėjo būti apsaugotos nuo padirbinėjimo – prieš kelerius metus kompanjia pradėjo kiekvienos savo išaugintos austrės geldelę žymėti lazeriu išgraviruota G raide.
Tuomet keliavomė prie sūrių:
Sūris su mėlynuoju pelėsiu Bleu Bourbon
Sūris Tome de Troncais
Brandintas ožkų pieno sūris Galopin
Mažai brandintas sūris Le Cerilly
Deret sūrinės sūriai:
Šeimyninė sūrinė jau 70 metų slegia karvės, ožkos pieno sūrius, sūrius su žolelėmis, sūrius, pagamintus senoviškai, kauše. Ji įsikūrusi Overnė regione, kuris net pačioje „sūrinėje“ Prancūzijoje garsus kaip vienas „sūriškiausių“. Tą lemia ne tik iš kartos į kartą perduodami receptai, meilė savo darbui, bet ir įvairiažolės sodrios pievos, kuriose ganosi karvės bei ožkos.
Pagrindiniam valgymui pasirinkome varlytes. Keptos varlių šlaunelės (padažas iš česnako, balto vyno, grietinėlės, ciberžolės, gardinta alyvuogių aliejumi Almazaras Parqueoliva).
Desertui – pofitrolius su uogomis.
Ir viskas puošta su daug gėlių – levandomis, dobilais ir našlaitėmis.
Apranga:
Įkvėpta Woody Allen’o filmų. Gal labiausiai „Match Point”. Trūko tik teniso rakečių.
Trūko tik Eifelio bokšto, nors ir Vincas Kudirka iš už nugaros gerai saugojo.