‘Šiaurės jūra’ – žuvies ir jūros gėrybių parduotuvė, atsidariusi rugsėjo mėnesį. Būdami protingi savininkai nutarė užpildyti gero žuvies ir jūrų gėrybių restorano trukūmą bei išnaudoti šviežiai kiekvieną savaitę atkeliaujančią produkciją. Tad šalia parduotuvės, vos daugiau nei prieš mėnesį, jie atidarė restoraną. Tiesa pasakius, ir aš taip pasielgčiau, jei veščiau šviežią, gerą produkciją tiesiai iš Šiaurės jūros. Restoranas bene daugumos buvusių buvo išliaupsintas iki begalybės, to pačio Andriaus Užkalnio aštrų liežuvį pavyko suminkštinti nepriekaištingu tuno kepsniu ir vilkešeriu. Išsirengėme ir mes. Su ‘Namų Somelje’ studentais, žmonėmis, kurie mėgsta gerą maistą ir gerą vyną, na ir jų abiejų darną. Ir gerai, ir blogai eiti į išliaupsintą ir išgirtą naują restoraną, nes tikiesi daug, o kai gauni nieko…
Ant ‘Šiaurės jūros’ vakar matyt buvo kritusi juoda karma, nes beveik viskas buvo prastai. Apart interjero ir geros kompanijos.
Koncepcija. Kaip jau užsiminiau, tai jūrinės žuvies ir jūrų gėrybių restoranas. Kaip suprantu, noras būti gourmet kokybišku. Šalia įsikūrusi pati jūros gėrybių parduotuvėlė, tad visi produktai neabejotinai švieži. Tad lankytojai turėtų būti ramūs kaip belgai.
Interjeras. Interjeras industrinis, minimalistinis ir jūrinis. Daug žavių akcentų, kurie subtiliai integruoti į interjerą. Atvira virtuvė su puikiai prie pavadinimo ir koncepcijos derančia jūriškų spalvų siena. Personalas gražiai aprėdytas ‘į tą pačią temą’. Ryškus akcentas – akvariumas, kuris restoraną skiria nuo parduotuvės ir kuriame žaviai plaukioja belaukiantys patekti į lėkštę omarai.
Personalas. Na viskas atrodė gražu, pasitinka su šypsena, aptarnavęs vaikinukas labai paslaugus, mandagus, virėjai dirbantys virtuvėje atrodo susikaupę ir rimtai atsidavę darbui. Begaudydami šviežią omarą maloniai šypsosi ir pozuoja. Atrodo, nors prie širdies dėk. Bet kuo tolyn, tuo blogyn. Pirmiausia gauname užkandžius. Jokio vyno. Prašėme vyno, jau net ėjome patys pasiimti, bet vynas atkeliavo labai vėlai. Dar pagalvokite, ką tai reiškia mums, somelje studentams, kurie susitiko derinti vyną ir maistą…Buvo ir kitų klaidų. Blogiausia, kad paskutinį desertą atnešė, kai jau buvome susimokėję ir dalis ruošėsi išeiti. Žodžiu, nekas. Kaip suprasite iš aprašymo apie maistą, dviejų darbuotojų virtuvėje taip pat maža. Kaip ir dviejų salėje, kur apie 40-5o vietų. Aptarnavęs berniukas tikrai nuoširdžiai atsiprašinėjo ir pergyveno, na bet ne jame čia bėda. Bėda yra savininkuose. KAI RUOŠIATĖS ATSIDARYTI RESTORANĄ IR NORITE KOKYBĖS, PRAŠAU, SUSIPLANUOKITE DARBUOTOJUS. TAIP, GERŲ RASTI SUNKU, BET TUOMET NERIZIKUOKITE RESTORANO VARDU IR NESKUBĖKITE ATSIDARYTI.
Maistas. Kai pamačiau meniu, man net akys ant kaktos iššoko. ‘N u o s t a b u’, – galvoju. Ir omarai, ir tunas, ir lašiša, ir menkė, ir skumbrė, ir šukutės, ir krevetės, ir midijos. Na tiesiog rojus, ne meniu. Kol neparagavome. Išgirtas ir išliaupsintas tuno kepsnys buvo perkeptas, nors lėkštėje atrodė gan gražiai. Omaras buvo tragiškas. Visiškai guminis, net nebuvo įmanoma iškrapšyti jo iš kiauto. Paprašėme pakeisti. Pakeitė, valgyti suvalgėme, bet realiai vargšas paskutinis omaras nesitikėjo turbūt tokios nemalonios gyvenimo pabaigos…Įspūdžio jokio. O mano skumbrė, apie kurią svaigau, išvis nepavyko. Karti, atšalusi ir vos ten normalios mėsos galėjai rasti. O dar norėjau imti su kažkuo per puse, nes buvo parašyta, jog porcija sudaro 300-400g.
O citrininis pyragas, tą vakarą vienintelis desertas, irgi buvo tik idėjinis. Puiki idėja ant viršaus uždeginti cukrų, o vietoj crunchy apačios paberti riešutų. Bet idėja tik lieka idėja. Perdegimas citrininį cheesecake privertę patižti, o crunchy visgi trūko.
Išgirdome pasiteisinimų, jog restorane tik vienas grilius ir du darbuotojai. Na bet atsiprašau, man atėjusiai į restoraną, kuriame patiekalų kainos 12 / 19 EUR (pagrindinių) plius vynas, plius desertai, plius kava, nesinori remti finansiškai naujo restorano tiesiog iš pasigailėjimo, kad darbuotojai nespėja ar neužtenka vieno griliaus. Protingi žmonės, restorano atsidarymui ruošiasi ilgai.
(Vargšė mano karti skumbrytė, nuo kurios net sustojo skrandis ir teko vyro iš darbo prašyti parvešti ne gėlių, o grapos)
(Jeigu nebūtų perkeptas, būtų puikus…)
(Omaras atrodė gražiai, bet iš jo buvo valgoma tik duona su sviestu)
Reziume. Prašau, investuokite į darbuotojus ir įsigykite dar vieną grilių. Ženklai byloja, kad būsite geras restoranas, bet vakarienė visiškai nepavyko (išgelbėjo tik gera kompanija). Tad yra kur pasitempti. Tikrai dar užsuksiu ir pažadu, kai bus gerai, parašysiu gerai.
