I dalis
Vos tik išgirdus tokių grupių Gipsy King (nors jie neturi nieko bendro su romu ar Karibais) balalaikas nusikeliame prie akinančiai žydro vandenyno, kur moterys suką savo margų suknelių puokštes ar tik pridengusios savo saulės nuspalvintus apvalumus palmių lapais…O vyrai kelia romo stiklinaites užsigerdami imbieriniu alumi. Romas neatsiejamas Karibų – Barbadoso, Bahamų, Jamaicos, Kubos, Puerto Rico dalis.
(Karibų senasis žemėlapis)
Romos istorija prasidėjo kartu su Karibų istorija, t.y. Kolumbui XV amžiuje atradus Ameriką. Kristupas Kolumbas į Europą atgabeno ne tik bulves, jų palydovėmis buvo ir cukranendrės. Tenykščiai gyventojai iš pastarųjų, kurios yra cukraus šaltinis, gamino alkoholį. Tik prasidėjus romo istorijai, jis buvo vadinamas rumballlion (vėliau sutrumpinta iki rum, ispaniškai ron) o tai išvertus iš tuometinioslango reiškia triukšmas, klegesys. Tarp kitų šio gėrimo pradinių pavadinimų minimas ir Kill Devil (angl.nužudyk velnią), kas galėjo reikšti sunkias pagirias ar gydančio efekto pabrėžimą. Rašytiniuose šaltiniuose nuo 1672 metų jau minimas romo pavadinimas Romas. Kai kurie etimologai teigia, jog čigonų kalboje, rum reiškia stiprus. Romas, kaip ir pats žodis, kildinamas ne iš vienos vietos. Teigiama, jog jo gimtinė Barbadosas, kiti deklaruoja, jog romo tėvynė – Brazilija, o esti nuomonių, kad romo gamybos ypatumai atkeliavo iš indų ar kinų palikuonių, kurie pirmieji pradėjo gaminti alkoholį iš cukranendrių dar anksčiau.
(Cukranendržių laukai Barbadose)
Karibų srityse plantacijų plantacijos cukranendrių leidė pigiai ir daug gaminti svaigaus ir stipraus gėrimo – romo. Tai buvo puikus pigus svaginimosi ir laiko praleidimo būdas atvykstantiems kariniems jūrų laivynams, kurie tiesiog saugojo savo užkariautas teritorijas nuo piratų. Minima, jog 1730 metais, Britų karinio laivyno jūreiviai išgerdavo net pusė pintos 80% stiprumo romo, vėliau po daugybės sveikatos ir alkoholizmo problemų, romas perpus buvo skiedžiamas su vandeniu. Aišku, nuo tokių alkoholių kiekių, jūreiviams labai trūko vitamino C, todėl romas pradėtas maišyti su citrinų sultimis. Tai ir buvo grogo gimimas. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog romas buvo taip pamėgtas jūreivių dėl to, jog per ilgas keliones namo palaikius romą medžio statinėse, jis tapdavo dar puikesnis.
(senas romo butelys)
Tai ir yra priežastis, kodėl romas jau nuo XVII amžiaus buvo toks populiarius Didžiojoje Britanijoje.
Romo populiariumas sparčiai augo po Amerikos Revoliucijos kartu su Džordžu Vašingtonu, kuris savo inauguracijos procecui primigtynai reikalavo statinės romo iš Barbadoso. Vėliau romas pradėjo vaidinti svarbų politinį vaidmenį. Politikos atstovai simpatijų bandydavo pelnyti gausiai vaišindami gyventojus romu ar net pijokaudami kartu su vietiniais.
(Senas romas iš Jamaikos)
Gal ir nėra tokia svarbi kilmės vietovė, apskritai smagu, jog toks gėrimas buvo išrastas.
Laukite tęsinio apie romo stilius pagal šalis ir kitas romo savybes, būtinas kiekvienam save gerbiančiam romo mėgėjui.