Jūs negalvokit, kad man tik vienas vynas terūpi.
Aš lygiai taip pat vis dar myliu vakarėlius ir myliu po gerų vakarėlių sakyti, kad ilgai jų nebenorėsiu.
Aš vis dar myliu muziką ir be sustojimo klausytis savo mėgstamų arba be sustojimo ieškoti naujų.
Aš vis dar myliu vaikščioti (ne)keistose miško ir žemės vietose saulei esant ar ne.
Aš vis dar myliu siauras ir plačias, apsnigtas ir įkaitusias senasmiesčio gatves bei ten sutiktus (ne)keistus žmones.
Aš vis dar myliu gražias sukneles ir skanius kvepalus, kai įsigijus kartais nei vynui nelieka.
Aš vis dar myliu prasivilioti visą savaitgalį lovoj ir džiaugtis (ne)minkštu šonkauliu ar (ne)kieta pagalve.
Aš vis dar myliu šyzus Woody Alleno, liūdnus ir rimtus Pedro Almodovaro filmus, (ne)stebinantį naują europietišką ir šiek tiek narkotelišką senąjį itališką kiną.
Aš vis dar myliu skaityti ne tik vyno enciklopedijas, bet ir faceBook‘ą.
Aš vis dar myliu (ne)kartais keiktis ir kalbėti apie poną nieką.
Aš vis dar galiu gerti vyną iš didžiulių alaus, mažesnių viskio ar mažyčių degtinės taurių.
Aš tik juose labiau myliu neverčiantis susiraukti šventus baltus/geltonus/rausvus/raudonus/juodus D (ne velnio) gurkšnelius…nors galiu mėgautis ir Cоветское шампанское, kuris anaiptol ne visada yra prastas gėrimas.
