Kaip ką kur ir su kuo valgysime 2019-aisiais metais

Jau tapo mano misija, kiekvienais metais papasakoti Jums, mylimieji skaitytojai, apie vyraujančias gastronomijos tendencijas pasaulyje. Nei vieno nesuklaidinčiau, jeigu čia dar kartą nukopijuočiau praeitų metų straipsnį, nes dauguma tendencijų užsitarnauja vietą jūsų skrandyje per metus ar netgi dvejus. Bet aš visuomet mėgstu pakalbėti apie mūsų ateitį per pasaulinę maisto prizmę. Taigi apie tai, ką pasaulis laiko 2019-ųjų tendencijomis, o ką galėsite įsidėti į savo šaldytuvą, spintelę ar restorano meniu – spręsti Jums.

1. Ramusis, bet ne toks ir ramus vandenynas

Jį galima skelbti šių metų Žemės pusrutulio žvaigžde. Azija, Centrinė Amerika ir Okeanija, – viskas, kas auga, gaminama ir yra valgoma ten – įvardijamas kaip tendencingiausias maistas. Dragon fruit (lietuviškai kertuotis), guava (lietuviškai gvajaja), filipinietiškos dešrelės longganisa (dešrelės panašios į chorizo), džiovintos krevetės, sepijos, krevečių pasta…Skamba egzotiškai! Bet juk ten ir yra egzotika (bent jau mums).

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Vegan ✨ (@purelykaylie) on Jan 21, 2019 at 11:54am PST

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Clifford Nick (@clifspoint) on Jan 22, 2019 at 7:28pm PST

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Teachers Bee & Jovie 🇵🇭 (@thefoodadvenchers) on Dec 11, 2018 at 6:26pm PST

2. Probiotikai

Probiotikų populiarumas jau net nukeliavo į grožio industriją (kremus ir serumus), o  maisto pramonėje paskutinius dvejus metus augimas šauna kosminės raketos greičiu.

Probiotikai mus pasiekia per fermentuotus ir marinuotus dalykėlius. Kimchi ir visos įmanomos daržovės iki patekdamos į valgytojų lėkštes sėkmingai pagyvena stiklainiuose.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Nilay Ornek (@nornek) on Jan 9, 2019 at 2:36am PST

 

View this post on Instagram

 

A post shared by @mistyyoon on Jan 25, 2019 at 2:30pm PST

3. Riešutų sviestą išstumia sėklos

Tie, kas mėgo, tie ir toliau mėgs riešutų sviestą, ar tų puikiųjų anakardžių, migdolų, bet taip vadinamas new wave yra iš sėklų gaminti sviestai. Saulėgrąžų sviestas, Tahini pasta (kuri amžių amžiais buvo naudojama Viduriniuosiuose Rytuose, tačiau tik dabar prasiveržė į viso pasaulio virtuves) bei kanapių sviestas. Moliūgų sėklų ar net arbūzų sėklų (!) sviestas nori būti užteptas ant jūsų sourdough duonos.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Ceres Organics NZ + Australia (@ceresorganics) on Jun 13, 2018 at 11:00pm PDT

4. Ugly food. Ar tiesiog maistas su S raide.

Tenedencija glaudžiai susijusi su zero wasting (nulis švaistymo) ir atsakomybe prieš nepamatuotą maisto švaistymą. Šefai, baikit iš gero mėsos gabalo išpjaustinėti miniatiūrinio dydžio kvadratėlius ir atsirinkinėti pomidorus pagal jų formą. Madingos visokios dalys, visokių formų daržovės ir jokio švaistymo. JOKIO.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by The”Ugly” Fruit & Veg Campaign (@uglyfruitandveg) on Dec 6, 2018 at 8:52am PST

 

View this post on Instagram

 

A post shared by The”Ugly” Fruit & Veg Campaign (@uglyfruitandveg) on Apr 13, 2018 at 9:36am PDT

5. Mama Afrika

Afrikietiškas stilius visiškai užvaldė interjero dizainerių ir visų baldų bei dizaino atributikų kūrėjų smegenis. Nepaisant to, jog sėdėsime ant afrikietiškais motyvais padabintų kėdžių, valgysime patiekalus, kuriuose bus bent vienas iš Afrikos žemyno kilęs prieskonis. Harissa, gali būti, kad išstums Tahini (nors tas laikosi baisiai tvirtai). Tai gan aštri pasta, pagaminta iš raudonosios paprikos, pomidorų, čili ir visokiausių prieskonių.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Tarla Dalal Recipes (@tarladalal) on Nov 2, 2018 at 8:57pm PDT

6. Cukrų, tikiuosi, jau pamiršote?

Kad ir kaip norėčiau įvesti įstatymą apmokestinantį cukrų, kurį pilatės į savo kavą (negaliu patikėti, kad vis dar tiek žmonių geria kavą su 10 g cukraus (2 šaukšteliai). Bet pasaulis vis gi intensyviai bando nuo jo pabėgti. Planuojama, jog 2020 metais ant maisto pakuočių bus liepiama nurodyti, kiek yra natūralaus cukraus, kiek pridėtinio. Natūralus, tai kuris yra vaisiuose bei daržovėse savaime. Nes nuo morkos iki pomidoro – visi turi cukraus.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Ghina Annisa (ギナ アンニサ) (@g.na_90) on Jan 17, 2019 at 5:44pm PST

7. Sula, kaktusų ir klevų vanduo

Pastaraisiais metais kokosų vanduo buvo tiesiog sudievintas. Sakoma, kad jis tobulai susitvarko su pagiriomis ir yra tiesiog skani alternatyva vandeniui, bet nepailstamai ieškoma alternatyvų ir jam. Klevų vanduo skamba patraukliau dėl mažesnio cukraus kiekio, o kaktusų vanduo įvardijamas kaip naudingas odos revitalizacijai.

Tad gal ir mes prisiminsime savo seną gerą beržų sulą ir visi kartu pavasarį keliausime jos siurbti?

 

View this post on Instagram

 

A post shared by O seu Intermarché (@intermarchepenafieleparedes) on Jan 23, 2019 at 8:50am PST

8. Čiau bambino A B C D E F B6 B12

Iš žmonių gyvenimo bandoma išstumti sintetinius maisto papildus. Mokslininkai be perstojo pateikinėja straipsnius, kuriuose kalbama, jog organizmas visas medžiagas turėtų pasisavinti tik iš maisto. BET. Medicinos pramonė galinga irgi, tad ji siūlo geriamus ar visaip kitaip vartojamus vitaminus (ir ne tik tabletėse), didesnes jų koncentracijas ir kombinacijas. Ir teikia kitus argumentus apie tai, kad mums tikrai neužtenka tiek vitaminų, kiek gauname iš maisto. Nebent gyventume ramiai be streso, kur saulė šviečia daugiau nei nešviečia.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Vitamins N Herbs (@vitaminsnherbs) on Jan 23, 2019 at 7:03pm PST

9. Trinti ir šaldyti

Panašu, jog humuso ir Tahini konsistencija pavergė visus. Gaminamos ne tik daržovių užtepėlės, daromi avokadų ledai, o desertui siūlomas šokoladinis humusas. Viskas, kas trinta iki standžios ir malonios konsistencijos – madinga.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Lauren (@flora_and_vino) on May 30, 2018 at 6:57pm PDT

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Brittany Mullins (@eatingbirdfood) on Jul 3, 2018 at 6:04am PDT

10. Marine Munchies – jūrinės kilmės produktai ir užkandžiai (dažniausiai dehidratuoti)

Umami ir nebe tik umami! Visi užkandžių bei padažų variantai, kilę iš jūros yra #1. Džiovinti tunai ar lašišos odelė, jūros dumblių traškučiai, katsuobushi [katsobuši], žuvies taukai ar jų tabletės (o ko ne paįvairinus patiekalo ir jais). Jūros druska ir galybė jų rūšių iš visų pasaulio šalių jūrų.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Nutrient Avenue (@nutrientavenue) on May 21, 2017 at 6:07am PDT

11. Druska

Druska ir vėl grįžo į madą. Šimtus metų ji buvo naudojama visose virtuvėse sustiprinti maisto skoniui. Tik dabar ji, kaip kava ar vynas, – svarbus terroir, šalis, džiovinimas, granulių dydžiai ir skonio intensyvumas. O sulig jūros produktų populiarumu į madą stipriai atėjo jūros druska. Kaip pavyzdžiui, Japonijoje suskaičiuojama apie 4000 druskos rūšių. O įdomiausia, – jos gamybos technologija – ji išgaunama džiovintas ne iš jūros vandens tiesiogiai, o džiovinant jūros dumblius.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by OTEL/OTX (@dewaissei) on Sep 5, 2017 at 9:57pm PDT

12. CBD

Deja Lietuvoje mes čia negalime garsiai daug kalbėti apie marihuanos aukso amžių. Ji legalizuojama vis didesniame skaičiuje šalių, o apie naudą organizmui kalbama jau seniai. Kanapių pienas, kanapių aliejus druska, batonėliai, kanapių ledai, kanapių duona…Alus su kanapėmis.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Jessi (@jessiiiii90) on Mar 12, 2018 at 1:51pm PDT

13. Grybiena

Dar viena karalystė, kuri kartais būna pamiršta – grybai. Baravykai ne tik į rizoto, Portobello ne tik į burgerius nevalgantiems mėsos, o pievagrybiai ne tik į sriubas. Džiovinti grybų užkandžiai, grybų miltai (jau rašiau 2018-ais metais apie juos, bet panašu, kad teks kartotis dar ir kitais metais, kol jie pasklis visur) ir visa grybiena geidžiama ne tik nevalgančių mėsos, net ir visų, pasiilgusių naujų sprendimų.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Wendy Han (@wensdelight) on Oct 29, 2018 at 3:56am PDT

14. Keto, paleo, grain-free…Pegan!

Pasaulio žmonės jau seniai nebeskirstomi pagal rases, dabar jie skirstosi pagal tai, ką jie valgo.

Keto, ketogeninė ar lietuviškai vadinama angliavandenių ribojimo dieta, – valgymas, kai stengiamasi vengti angliavandenių. Dieta, paremta greitesnio riebalų skaidymo principu, juos skaido ketogeniniai kūnai, kurių organizme pasigamina daugiau vengiant angliavandenių.

Paleo, dar kitaip vadinama Akmens amžiaus dieta, – kai stengiamasi maitintis kaip pirmykščiai žmonės. Mitybos racione – daug neapdoroto, ekologiško ir nemodifikuoto maisto. Didžiąją dalį maisto sudaro vaisiai, daržovės, sėklos, mėsa, žuvis, kiaušiniai. Bet joje nėra pieno produktų, dirbtinų saldiklių, grūdinės kilmės produktų.

Grain-free ar gluten free– valgymas, kai atsisakoma gliuteno turinčių produktų. Dažniausiai jų atsisakoma turint alergiją, tačiau tie, kurie mano, kad gliuteno neturintys produktai bus sveikesni – klysta.

Veganai, atsisakantys bet kokio gyvūlinio prisilietimo turinčių produktų valgo augalinės kilmės produktus. Dažnai jie negauna gausybės vitaminų, mineralų ir sveikųjų riebalų, kaip pavyzdžiui omega-3.

Pegan – kai apjungiami du mitybos būdai – veganiškas ir pirmykščio žmogaus. Ši dieta šiuo metu laikoma topu ir kalba apie tai, jog valgomas itin kokybiškas ir sveikas maistas, atsisakoma cukraus, pesticidų, antibiotikų pripumpuotų ir modifikuotų produktų. Valgoma daug vaisių, daržovių ir maisto turinčio sveikųjų riebalų: riešutų, sėklų, alyvuogių aliejaus, avokadų, žuvų, kiaušinių… Taip, šioje dietoje, priešingai nei veganiškoje, galima vartoti ir gyvūlinės kilmės riebalų. Tačiau reiktų vengti modifikuotų riebalų, pvz. saulėgrąžų, kukurūzų aliejaus. Žuvį reiktų rinktis, turinčia mažiau toksinų ir radioktyviųjų medžiagų.

15. Ekologiškos pakuotės ir fast casual restoranai

Greito maisto restoranai pereina į kitą lygį, – jiems rūpi kokybė, tad atsirado ir naujas terminas fast casual – kasdienio maisto restoranai. Ten vis dar ragausite burgerių ir vištienos sparnelių, tiek apie juos bus viskas pagalvota: nuo padažo, marinato iki pateikimo. Beje, plastiką visiems reiktų pamiršti – arba daugkartiniai indai, arba draugiškai gamtai perdirbami, perdirbti ar lengvai suyrantys bus mūsų rankose (kaip ir planetos ateitis).

 

View this post on Instagram

 

A post shared by DOWNTOWN Food Hall Vilnius (@downtownfoodhall) on Jan 23, 2019 at 11:11pm PST

 

View this post on Instagram

 

A post shared by urte_dervynas (@urte_dervynas) on Dec 19, 2018 at 4:05am PST

16. Rūgštis yra naujas saldumynas

Šią tendenciją labai gerai atstovauja kinų maistas (kuris įvardijamas TOP virtuvė). Ten visuose patiekaluose daug rūgšties arba tiesiog skonio suderinamumo pasikliaunant balanso principu. Be to, natūralus cukrus, rūgštesni vaisiai ar vynas vietoj deserto – to reikalauja tautos.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Thida Bevington (@thida.bevington) on Jan 15, 2019 at 6:34am PST

 17. Maistas iš didelių puodų

Didžiulis puodas bus geidžiamiausiu virtuvės elementu. Turkų, pakistaniečių, uzbekų, Kaukazo, Uzbekistano, Artimųjų ir Vidurinės Azijos patiekalai, gaminami viename bendrame puode tampa populiarūs ir sklinda po visą pasaulį. Šitos tradicijos labai glaudžiai susijusios ir su maisto dalinimosi (sharing) kultūra.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by WWW.PLOV.LT (@pavel_chef_kolesnik) on Sep 16, 2018 at 9:42pm PDT

18. Kokybiški užkandžių rinkiniai

Visi normalūs žmonės apsidžiaugs, nebūtina laikytis keto ar paleo dietų, valgyti vien grybūs ar kanapių šokoladą. Pasaulis nepamiršo ir jūsų. Sūriai iš viso pasaulio, kokybiški riešutai, kumpiai, dešros ir mėsytės, pate, užtepėlės, ančių kepenėlės ir visos gėrybės, kurios ant lentos dažnai keliauja kaip „užkandžiai prie vyno ar alaus” yra ant bangos. Tačiau kviečiama ragauti, derinti sūrį su džemais, rinktis įvairių rūšių duoneles, patiems gaminti užtepėles ar pirkti iš specializuotų krautuvėlių.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by urte_dervynas (@urte_dervynas) on Jul 29, 2018 at 12:34pm PDT

19. Valgyti ten, kur apsiperki ir dideli food hall’ai

Neveltui ir Lietuvoje turime tiek puikių turgų ir maisto vietų, kur po vienu stogu įsikūrę maisto kioskai ar furgonai. Ir pasaulis sako taip šitokiems valgymams. Tad eiti pietų ar vėlyvųjų pusryčių į turgų ne tik smagu, bet ir madinga. O tokios tendencijos neatsiranda šiaip sau, jos patinka visiems, nes yra paprastos, neperspaustos ir neįpareigojinčios.

20. Šefai arčiau žmogaus

Tik daugės ir daugės šefų bendravimo su svečiais ir visa visuomene. Kai virtuvės personalas pats prisideda prie maisto išnešimo, virėjai ir šefai pristato savo patiekalus, suteikiama daugiau pridėtinės vertės pačiai vakarienės emocijai. Džiugu, jog ir Lietuvoje tai vyksta. Tendencijas pristatančiuose leidiniuose garsiai kalbama ir apie interkatyvų bendravimą su šefais, atviras vakarienes, įvairių TV laidų, vlog’ų, blog’ų, knygų ar pasirodymo žurnaluose.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Dave Chang (@davidchang) on Nov 2, 2018 at 8:56am PDT

 

 

View this post on Instagram

 

A post shared by MasterClass (@masterclass) on Nov 13, 2018 at 9:27am PST

GĖRIMAI:

Be kaktusų vandens ir beržų sulos, be augalinės kilmės pieno ir arbatų (jos visos be galo populiaros ir išgyvena savo sugrįžimo laikus), iš alkoholinių gėrimų šiais metais dėmesiu išsiskirs tekila bei meskalis, romas, natūralus vynas, šeris, kartūs likeriai ir biteriai (bei kokteiliai su jais), sakė ir visoms karčioms, sūrioms, taurioms ir kitokioms alaus rūšims pailsėti lieps lageris.

Bet apie gėrimų tendencijas, be abejo, atskiras rašinys.

50 produktų bei patiekalų, atspindinčių tendencijas:

1. Grybai (nuo baravykų iki shimeji)
2. Avižų pienas
3. Sourdough duona
4. Fermentacija
5. Tahini pasta
6. Harissa
7. Afrikietiški prieskoniai
8. Peganizmas
9. Rykliena
10. Jūrinės kilmės maistas, ypač dehidratuoti užkandžiai
11. Jūros druska ir įvairios druskos rūšys
12. Rūgštis
13. Clean eating
14. Bowl’ai
15. Bulguras
16. Visokių rūšių ir visokių formų daržovės: moliūgai, ridikai, baklažanai, morkos…
17. Pacifikų skoniai ir kvapai
18. Guava, dragon fruit
19. Kaktusai ir viskas, kas iš jų
20. Tekila, meskalis
21. Romas
22. Natūralus vynas
23. Šeris
24. Kartūs likeriai ir biteriai
25. Lager tipo alus
26. Sakė
27. Aštrūs ir rūgštūs kokteiliai
28. Gerieji riebalai
29. Probiotikai
30. Kanapės
31. Šaldyti trinti desertai su/arba vien iš avokadai, tahini, humuso
32. Geros kokybės užkandžiai
33. Geriamas kologenas
34. Hot-brewed kava
35. Maisto pop-up
36. Sėklų sviestai
37. Dietos
38. Fast casual ir flex casual restoranai
39. Maisto turgūs
40. No cash
41. Gatvės maisto kultūros įkvėpti patiekalai
42. Gruzijos, Kaukazo, Uzbekistano virtuvės
43. Maistas puoduose
44. Turkiškas maistas
45. Japoniški prieskoniai ir produktai
46. Prieinamo visiems vyno meniu
47. Bespoke indai
48. Jokio švaistymo ir visų produkto dalių naudojimas
49. Ekologiškos pakuotės
50. Ir galvojimas, ką dedi į savo kūną

o

Apie gėrimų tendencijas pakalbėsime dar ir atskirai.

Teisingų metų!

 

 

View this post on Instagram

 

A post shared by urte_dervynas (@urte_dervynas) on Jan 12, 2019 at 5:40am PST

Pabaiga:

Straipsnį rašiau remdamasi situacija visame pasaulyje: stebėdama madas diktuojančius žurnalus, interneto portalus, nagrinėdama, ką rašo tinklaraštininkai ir maisto industrijos žurnalistai, ką siūlo ir kuriomis kryptimis juda pasaulio vedantys restoranai (ir geriausi, ir šiaip trendy), na ir aišku, nuojautos, kuria niekada gyvenime nesiskundžiau ir kol kas mane pavedė nebent santykiuose.