Aplankiau naują vietą – įspūdingą pastatą ir, jau dabar vadinamą prabangiausiu, viešbutį – „PACAI”.
Bet šis straipsnis neturi nieko bendro su viešbučiu, kurį dar tikiuosi aplankysiu, nes iš nuotraukų galerijų ir visų kalbų atrodo, kad tai ne tik viešbutis, bet ir rimtas architektūrinis kūrinys su didžiulu meniniu paveldu.
Sako, kad ir visa didikų dvasia su šiuo statiniu atgimė, o pagyvenus ar pernakvojus jautiesi ypatingai.
BET.
Šiandien apie maistą.
Jame jau dabar duris atvėrė braserija – „14 HORSES BRASSERIE”, o po kelių mėnesių atsidarys ir ypatingas fine dining nordic stiliaus restoranas.
Valgom braserijoj.
Ir tada pasidaro labai liūdna, nes kai tikiesi iš naujos ir super išgirtos vietos „kažko naujo” ar mažų mažiausiai patiekalų vertų kainos (starteriai 14-16 eur, pagrindiniai 20-28 eur), o gauni, sorry, kad taip pasakysiu, bet tiesiog beleką, tai ir šią naują vietą belieka vadinti belekuo…
Ragavom silkę su agurkų sėklom, putpelių kiaušiniais ir neišvirtom bulvėm…už 14eur. Deja, įspūdžio ir skonio nulis. Rygos turguj yra toks „Silkites un Dillites„, kur už trigubai mažiau pinigų gali tokios silkutės paragauti. Na, ir ne tik ten. Daug kur. Žodžiu, nepavyko.
Ragavom ir stručių tartarą su vištų kiaušiniu ir pievagrybiais už 16 eur. Kuriam irgi nepavyko gimti geru patiekalu.
Kiaulienos išpjova su kopūstu už 22eur, labai atsiprašau, bet tikrai dienos pietų lygio.
Gero skonio balanso buvo tik aštuonkojis su naminiais rūkytais bulvių vėdarais (22eur). Bet kamon, ar tikrai vieta, kuri kalba apie modernią lietuvišką virtuvę didžiuosis aštuonkoju. Na, gal suši restike gali gerus cepelinus pagaminti, bet ar tikrai ten jų vieta.
Vyno ir gėrimų kortai skiriu tikrai aukštus įvertinimus ir aplodismentus, nes surinkta ir Baltijos regiono fainų ir įdomių gėrimų, o šalia ir viso pasaulio vynų kolekcija.
Bet ar personalas gerai ją išmano. Deja, nepavyko to pastebėti. Paprašiau rekomendacijų, tai gavau tokias, kas populiaru, bet ne tokias, kas tinka…
Vidiniai virtuvių reikalai.
Taip, aš žinau pusę istorijos daugiau nei jūs, nes dirbu restoranų versle. Žinau, kad ten atleido pagrindinį šefą, kad personalas dirba nuo atidarymo nežmoniškai daug valandų ir yra pavargęs, BET jeigu aš ateinu į naują vietą ir moku visai nemažus pinigus už maistą, norėčiau ir gauti bent to vertą skonį. Argi ne taip?
Reziume.
Bet duokim laiko ir vilties, gal viskas bus gerai.
Linkėjimai ir bučkis nuo DerVyno