„12 istorijų” – tai dar viena vieta su potencialu, kurią vertą aplankyti. Kodėl su potencialu? Tai pakankamai jauna vieta, kurioje tikrai dar ne viskas idealu, tačiau visi ženklai ir patiekalai byloja apie puikią virtuvę ir teisingą požiūrį.
Koncepcija. Senamiestyje šalia Rotušės įsikūręs bistro gali būti traukos vieta vien dėl savo vietos. Kol dar auksinis ruduo lepina, jaukiai galite įsitaisyti lauke ir stebėti žavųjį mūsų senamiestį! Tai nedidelis restoranėlis, kurio meniu gan platus ir apima daugelį žmonių mėgstamų pagrindinių patiekalų kategorijų. Be abejo, jis skirtas ir turistams (vieta labai turistiška), ir miesto gyventojams. Savaitgaliais iki 15val. čia siūlomi vėlyvieji pusryčiai su klasikiniais pusryčių patiekalais. Jiems rūpi ir sezoniškumas, ir švieži kokybiški produktai – nuolat siūloma sezoninė žuvis, sezoninė sriuba ir sezoninis pyragas. Taip neprisirišama prie vienos rūšies, o virtuvė gali lengvai interpretuoti su tuo, kas šviežiausia.
Personalas. Aptarnavimas labai malonus, patariantis ir besišypsantis. O ko daugiau reikia tokiai vietelei? Juk ne baltų pirštinių…
Maistas. Kaip minėjau, meniu gan platus, apima daug skirtingų kategorijų. Dažna virtuvė rizikuoja užsibrėždama pasiūlyti žmonėms ir pasta patiekalų, ir burgerių, ir jūros gėrybių. Mano maloniai nuostabai, nepasitaikė nei vieno blogo patiekalas iš pagrindinio meniu! O pagal vietą dažnai mėgstu spręsti pagal kiaušinį, mėsą ir tuną. Su kompanija ragavome ir jautienos antrekotą, ir antienos krūtinėlę, ir tuno salotas, ir be abejo, kiaušinių patiekalų. Tiek jautienos antrekotas, tiek antienos krūtinėlė buvo iškepti bepriekaištų ir su puikiai priderintais garnyrais. Išbandėme ir užkandžius, tarp kurių labiausiai patiko prancūziškos sraigės (dar tuno tartaro, gaila, neragavau, jis irgi turėtų būti geras). Tuno salotos taip pat puikios – tik gal pateikimas ne pats įspūdingiausias.
(ožkos sūrio kroketai)
(sraigės)
(jautienos antrekotas)
(antienos krūtinėlė)
(tuno salotos)
(sezoninis pyragas)
Pusryčiai. Pusryčių meniu skamba labai patraukliai, o ypač tokiems kiaušinių megėjams kaip man. Čia rasite ir omleto, ir Benedikto kiaušinio ir minkštai keptų kiaušinių (fried eggs). O tiems, kas nemėgsta kaiušinių – kruasanai, blyneliai ar šilkinė avižinė košė. Drąsiai galiu teigti, jog minkštai kepti kiaušiniai buvo tobuli ir dėl jų verta grįžti. Su Benediktu – prasčiau. Aš išvis laikausi nuomonės, jeigu neišeina paruošti puikaus Benedikto, kam jį išvis reikia laikyti meniu? Šį savo požiūrį (gal ir niekam neįdomų) vistiek išsakiau personalui, kuris labai maloniai sureagavo į kritiką. O tai labai svarbu! Kiti turbūt prispjaudytų į lėkštę…Tad verta dar kartą nueiti patikrinti.
Tiesa, pusryčių kainos labai patrauklios, tik sultys kainuoja daugiau nei kai kurie patiekalai…
Kaip gi be kritikos? Arba restorane bus labai nedaug žmonių ir jus aptarnaus nepriekaištingai, arba restorane bus apkrovimas, ir maisto gali tekti palaukti net iki 50min. Tačiau viskas išgydoma – su apgultimi reikia išmokti dirbti ir maloniai perspėti apie laukimo laiką. Dar pasitaikė, kad Prosecco šalto neturėjo…Na, ir tas Benediktas pakišo jiems koją būti įvertintais nepriekaištingai. Bet iš klaidų mokomasi.
(nelabai koks Benediktas)
Reziume. Reziumuojant pasikartosiu – vieta su potencialu, puikiai virtuve, tik dar jauna. Tikiu, kad po pusmečio išvis nebebus prie ko prikibti. Išbandykite patys ir pasidalinkite savo nuomone. Lauksiu.
Meniu.
