Deivydo Praspaliausko meksikietiška improvizacija – dar vienas dviejų restoranų projektas

Nespėjo nei mėnuo praeiti nuo dviejų restoranų projekto, kai buvo susikeista virtuvėmis ir Kauno restoranas ‘uoksas’ gamino vilniečiams, o ‘Sweet Root’ komanda iš Vilniaus Užupio vyko į Kauną gaminti to miesto gurmanams. Ir štai turime dar vieną panašų renginį. Antradienio vakarą, birželio 9d., kokybiško maisto mėgėjai ir žymūs kulinarijos pasaulio atstovai rinkosi į meksikietišką daug kartų ir mano, ir visų apdainuotą restoranėlį ‘Sofa de Pancho’. Šį kartą virtuvei vadovavo žinomas ir vienu geriausių Lietuvos šefu įvardijamas Deivydas Praspaliauskas ir jo ‘1st Dublis’ komanda. Be abejo, ‘Sofa de Pancho’ pagrindinis šefas Vitalis Čižauskas visos vakarienės metu taip pat jiems akomponavo. Tad šis projektas nebuvo visiškai toks pat, kaip pirmasis minėtas dviems restoranams susikeičiant virtuvėmis tuo pačiu metu. Mano žiniomis, kuriant vakaro meniu abiejų restoranų virėjų komandos tarėsi, dalinosi pipirais (skirtingų rūšių pipirai yra labai svarbus meksikietiškos virtuvės ingredientas) ir kitais meksikietiškais produktais. Renginys vadinosi: ‘Meksikos laboratorija #3’. Ne veltui. Vakarienė, kai gamina kviestinė virėjų komanda vyko jau ne primą kartą, tad negalvokite, kad projekto tipas buvo nusižiūrėtas nuo ‘uokso’ ir ‘Sweet Root’ projekto. Juolab, kad užsienyje tarp restoranų dažnai vyksta tokių kooperacijų.

Nuo pradžių

‘Sofa de Pancho’ pasitiko itin puošniai. Ir taip spalvingu interjeru pasižymintis restoranas nepatingėjo apdengti stalų staltiesėmis bei pasirūpinti ir gražiu, ir skaniu aperityvu, ko lyginant su pirmuoju projektu, ten pritrūko. Aperityvui buvo pateikta miško uogų ‘Margarita’, sukurta būtent šiam vakarui.

Dėkingas restorano įrengimas (su atvira virtuve) viso vakaru metu leido stebėti kruopščiai ir dailiai bedirbančią virėjų komandą. Pridėtinės vertės visa kam pridėjo ir tai, jog visus patiekalus pateikė pats Deivydas ar jo virėjai, kurie apie kiekvieną išsamiai papasakojo.

Šefo pasveikinimui buvo pateiktas žolelių majonezas su chipotle bei tortilijų traškučiais, o prie legendinės Deivydo burokėlių duonos, kurią kepant nenaudojomos mielės, o vietoj jų – kefyras ir salyklas, buvo patiekta gazpacho, aišku, ji buvo kaip po padažo pavidalu, kad tiktų mirkyti duonelę. Pirmi du pasveikinimai nuteikė pasiruošti ryškiems skoniams.

 

Deivydas Praspaliauskas vs. Meksikos virtuvė

Deivydui, kuris yra mylimas ir gerbiamas už lokalių produktų vertinimą ir naudojimą, kuris yra stiprus nordic virtuvės atstovas, meksikietiški ryškūs skoniai turėjo būti iššūkis (kad ir lengvas). ‘Sofa de Pancho’ restorano patiekalai visuomet pasižymi itin ryškiais skoniais, tad tiek man, tiek buvusiam svečiams buvo įdomu, ar pavyks išlaikyti skonio tęstinumą.

Starteriui buvo paruošti rūkyto šamo putėsiai, paprikų salsa, šoninė, žolelių majonezas, avokadai bei kepti burokėliai (kaip gi be jų), viskas pateikta ant juodosios tortilijos. Tai buvo mano favoritinis patiekalas: ryškaus ir išdirbto skonio. Nors ir be buroko būtų buvę gerai ir dar meksikietiškiau.

Po to atkeliavo gaivi ir vasariška sriuba su agurkais, šparagais, mėlynosiomis bulvėmis bei citrinų aliejumi. Sakyčiau, gan drąsus žingsnis, nes žmonės atpratę nuo lengvų ir gaivių sultinių. Prieš kelis metus visos sriubos buvo tik trintos, o dabar karaliauja sočios ir galingos ramen ar tailandietiška klasika Tom Yam. Bet karaliauja tarp didžiosios masės, į garsių restoranų valgiaraščius vėl grįžo lengvos ir švelnios sriubos, primenančios močiutės ar mamos gamintas. Be abejo, jomis nustebinti sunkiau, nes puikus skonis išgaunamas sunkesniu būdu. Deivydas nepabijojo ir, manau, labai teisingai padarė. Likau maloniai nudžiuginta.

Pagrindiniam patiekalui buvo parinkta jautienos išpjova su pomidorų salsa, keptais žiediniais kopūstais, pipirų ir vyno padažu. Jautiena kaip jautiena, geras šefas, gerą jautieną kaži ar sugadintų ir padažas rimtas! Įdomu, jog kopūstai buvo pateikti šalti, bet tikriausiai dėl to, kad nesikirstų su šalta pomidorų salsa. Tiesa, ten dar buvo juodos duonos skrebučių, kurie visai nebuvo būtini prie meksikietiškos virtuvės interpretacijos.

Prieš desertą kai kuriems receptoriams įsijungti, o kai kuriems nurimti – pomidorų ganašas su vaikyste burnoje… Pamenate tuos saldainiukus, kai įsidedi ir tau burnoje sproginėja? Tai va, toks pat dalykas tik su gaiviais pomidorais.

Ir pabaigai kulminacija: plombyro ledai, kepti bananai, bananų žele, karamelės ir šokolado ganašu su čili, morengais ir medaus pyrago trupiniais. Tos čili ir tabasco natos deserte taip gerai sužaidė, kad turbūt net nemėgstantys desertų būtų suvalgę bent po kelis. Kaip dieviškai skamba, taip dieviškai ir baigėsi vakarienė.

Toks įdomus pastebėjimas: ledai su skirtingomis vieno ingrediento tekstūros irgi jau atkeliavo į madą pas mus, juk vieno vakaro restoranų projekte ‘uokso’ komanda pateikė ledus su skirtingomis agurkų tekstūros, kaip ir čia Deivydas su skirtingomis banano tekstūromis.

Noriu labai pasidžiaugti, kad ‘Sofa de Pancho’ aptarnaujantis personalas nepamiršo pasiruošti namų darbų ir prie patiekalų išrinkti labiausiai derančias tekilas, kurios įrodė, kad lygiai taip pat kaip ir vynas yra maisto palydovės, o gerai priderintos tik atskleidžia daugiau skonių.

Aišku, projektus galima lyginti, galima ir nelyginti, smagu, kad apskritai kulinarinis pasaulis yra gyvas ir vyksta tokios vakarienės.  Bet vis dėlto nugalėjo Deivydas, bet nebūtinai lyginant su kitais projektais, Deivydas nugalėjo meksikos virtuvę. Jo braižas stipriai atsispindėjo visuose patiekaluose. O tai gerai ar blogai – priklauso nuo to, ko ėjote ragauti, ar Deivydo Praspaliausko, ar meksikietiškos virtuvės, ar jos interpretacijos. Man patiko. Lauksiu ‘Sofa de Pancho’ virėjų ‘1st Dublio’ (ar 2nd) virtuvėje.