Tikrai nesiruošiu būti Andriumi Užkalniu ir vertinti žąsimis restoranėlių, užeigėlių ir kavinėlių, bet kuo nors geriau ir vertinti būdama žąsimi – kodėl gi ne. Ne, iš tikrųjų tai aš ne žąsis (nors mano šeima pasiginčytų, nes rytais mano žadintuvas būtent pakelia mane anties gagenimu).
Bet įvertinsiu ir parekomenduosiu, netgi labai.
(naudoju jų fb nuotraukas, nes savo nepridariau dar. eksterjeras)
(interjeras)
Kas ieško išskirtinai paprastos šiltos malonios aplinkos taurei, dviems, trims, keturioms, penkioms, visam buteliui, dviems, trims…vyno, alaus, romo, likerių, konjakų – drąsiai, labai drąsiai galiu parekomenduoti „Burbulio vyninę“.
Vietelė įsikūrusi Rūdninkų gatvėj, netoli ŠMC.
Likau maloniai nustebinta vyno pasiūla – visas vynas importuojamas tiesiai iš Italų gamintojų rankų kruopščiai atrenkant asortimentą.
Nuo Etnos iki Sicilijos ir visokių vyno atsiradimui svarbių vietovių pasiūla maloniai nustebins ne vieną.
Gal dar padirbčiau su interjeru, bet gerai, kas neidealu. Žavu tai, jog meniu čia negausi: „vyno meniu – vyno kambaryje, o maisto meniu matote čia“ – atsako Žygis, padavėjas, pardavėjas, vyno gerėjas, mylėtojas, žinovas ir mielai besidalinantis savo žiniomis ir nuotaika su lankytojais.
Visų vynų išragauti dar nespėjau, bet itališkas Tramineris (kvapu neatsiliekantis nuo Elzaso, bet lengvesnis skonio ir spalvos atžvilgiu) ir Savignoun Blanc (stipriai išreikštais pomidorais bei baltaisiais serbentais) nuteikė švelniai. (gamintojai Villa Vitas). Raudonas Frappato nuo Etnos buvo itin lengvas, gal net šiek tiek per lengvas, bet kada kur prie tuno kepsnio ant grilio tiktų puikiai. Nors tamsiai violetinė spalva mane pavergė. Kaip ir visas Nero D‘avola kompleksas – tamsiai violetiškai rubininė spalva, šilkinis skonis bei kutenantis miško uogų džemo su kakavos milteliais kvapas – taip. Kaip Caruso & Minini (gamintojų) puslapyje rašoma, jog Nero D‘avola šiomis dienomis kai kur įvardijamas kaip Sicilijos vynų karaliuas.
(Nero D’Avola)
Nors teoriškai darbo laikas iki 23 valandos, bet Žygis sau ramiai išleido padavėją ir toliau smagiai aptarnavo klientus, rasdamas laiko su kiekvienu padegustuoti ir papliurpti.
Kadangi su draugu prancūzu, kuris verda Lietuvos ir ne restoranų virtuvėje, išbandinėjom maistus. Nepasigailėjom. Prosciutto di Parma kumpiui skirtume 10 balų – tokių Lietuvos vyninėse ir su žiburiu nerasi. O dėl sūrio aš išprotėjau. Kreminės konsistencijos sūris Delice de Bourgogne sūris ant šviežios iš vienos geriausių Vilniuje Thierry kepyklos mane privertė sugriešyti ir suvalgyti ne vieną sumuštinuką jau vėlų vakarą. Karvės pieno minkštas sūris iš Burgundijos itin riebus (75%), nes jį gaminant net dukart įmaišoma grietinėlė, o paviršius padengtas baltu pelėsiu. Kas dar? Kiaulienos dešra su aštriomis paprikomis – puikus vaistas ir maistas. Kiaulių nemėgstu, bet tos ypatingos. Jas kažkiek tai mėnesių augina ant čilli paprikų ir po to iš jų daro tą dešrą. Būt geriau, kad užsuktumėt ir patys pasiklaustumėt subtilybių.
Na ir prieš paliekant šią vietą jau gerokai po jų darbo valandų dar po šlakelį kažko stipresnio. Aš buvau gražiai nokautuota Mirtilo – mėlynių skonio likeris, suprask, mėlynės užpiltos grapa. O kadangi nusprendžiau pradėti kelionę ir į Romų įvairybės pasauly – Plantation Rum Barbados užkėlė itin aukštą kartelę. Gaminamas iš cukranendrių spirito neatsiejama Karibų šalies ir (žavių piratų kaip Johny Deppas) įvaizdžio dalis. Keletą metų jis bręsta burbono statinėse, o vėliau keliauja į prancūziškas statines. Skonis švelniai malonus, o nosytėje galima pajusti visą Karibiškų kokosų, gal net kepintų bananų, karamelės kvapą.
(Romas – tarp kitko, žinau, kur dar jo galima nusipirkti, klauskit, kam įdomu)
Tai ką, tempsiu ten ir kitus draugus parodyti savo naujo atradimo. Tempkit ir jūs, nepamirškit pagirti ir perduoti linkėjimų nuo www.dervynas.lt.
03
/lapkričio