D E R V Y N A S

Kas nerizikuoja, tas negeria šampano (arba geria prastą)

Geriausias vyno skonis – kai vyrauja balansas tarp cukraus, alkoholio bei rūgštingumo.

Gyvenimas skaniausias – kai vyrauja balansas tarp protingo egoizmo ir altruizmo.

Vyno skonis labai priklauso nuo vynuogių rūšies, bet dar labiau nuo to, kaip ji augo, kur ji augo, koks klimatas buvo, kaip buvo prižiūrima ir kiek blogo ar gero ant jos buvo purškiama.

Taip pat ir gyvenime – žmogaus genetika labai svarbu, bet aplinka, kurioje jis augo, kaip buvo auklėjimas, kokie supo draugai, daiktai ir kiek jis ko gyvenime girdėjo, lemia.

Jeigu stebėtume to paties vyno procesą, pastebėtume, jog pirmais metais jis tyras ir vaisiškas, su kiekvienais metais kinta ir įvairėja. Gal dešimtais jis atrodys su ilgo laikymo potencialu, o gal šešioliktais bus visiškai pasileidęs ir išsibalansavęs, o su dvidešimtaisiais penktaisiai susibalansuos nuostabiai ir bus tobulo skonio.

O ir žmonės taip pat.

Išgirdau prašymą paaiškinti, kaip suderinti protingą egoizmą su protingu altruizmu. Tai prilygtu klausimui, kaip pagaminti geriausią vyną. Recepto nėra. Arba visi jutimai ir išmintis vietoj, arba ne. Toks ir atsakymas, arba suderinsi/pagaminsi, arba ne. Tik viena aišku, be kokybiškų vynuogių to nepadarysi.

Kas nerizikuoja, tas negeria šampano (arba geria prastą).

Share:
PREVIOUS POST

Posted by -