Po puikaus starto tęsiame savaitgalį. Šeštadienio pusryčiai buvo skirti vyno degustacijai. Kadangi čia veikia Prümų svečių namai, reikia pristatyti atvykstantiems turistams bei svečiams vyno ūkio gaminamus vynus. Užsuka žmonių, besidominčių vyno kultūra ir keliaujančių po Europą vyno keliais, taip pat ieškančių kažko išskirtinio ar tiesiog gero poilsio. Svečiuose vyngėriai iš Vokietijos, Taivano, Austrijos, Belgijos bei Kanados (patastarieji „šiek tiek“ apsipirūpino vynu už 2500 eurų ir tai nėra neįprasta). Aš dar tik pradedanti, todėl man tenka jungtis prie visų, ragauti, konspektuoti (labai daug) ir pažindintis su kokiais gėrimais teks dirbti. Degustacijos vokiškai ir angliškai. Beje, pradėjau galvoti trimis kalbomis: lietuviškai, angliškai ir vokiškai. O po savaitgalio su jau minėta pora iš Suomijos, pradėjau kalbėti ir suomiškai. Degustuoti pradedame nuo Chardonnay ir Pinot Blanc – pačių elementariausių čia, bet tikrai labai labai gerų ir baigiame saldžiaisiais Spätlese. Taip taip, Prüm gamina ne tik Rieslingus, bet ir Chardonnay, ir Pinot Blanc. Jie vieninteliai ir pirmieji šiame regione pradėjo gaminti Chardonnay. Gan lengvas ir skiriasi nuo įprastų prancūziškų. Bet skoniu ir kokybe tikrai neatsilieka. Kaip ponia Prüm sakė: jie labai tinka įkvėpimui prieš pradedant gaminti vakarienę ar prieš darant kitą kūrybinį darbą. Beje, saldieji Rieslingai yra vieni brangiausių ir viditiniškai vienas jų (0,375l tūrio) kainuoja kelis šimtus eurų. Pirmai degustacijai ir pusryčiams (man) buvo 17 rūšių.
(rytinė degustacija)
Bet degustacijos nėra pats sunkiausias darbas, vynas čia visai kitoks – lengvas ir kai kuris turi ypač mažai alkoholio (7,5-8,5 proc), bet labai labai kompleksiškas ir full bodied. Ragaujasi visai kitaip, nuo jo galvos neskauda, o rytą galima skirti bėgimui ar kitam mėgstamam sportui.
Be degustacijos skirtos turistams yra kita. Kur kas svarbesnė. Dar neaiškios kainos vynai, keleto metų senumo, bet jau dabar labai kompleksiški, vaisiški ir turintis savyje daug ko pasakyti. Kai kurie jau bręsta ir laikosi keletą metų, o kai kurie jaunesni. Aišku, Prümai dažniausiai ragauja šiuos arba Gross Gewächsen (pačios aukščiausios kokybės vynai, kaip pavyzdžiui Grand Crew). Jeigu kalbant trumpai apie GG – visa vyndarių asociacija turi nuspręsti ir valdžia, aišku, ar vynas tais metais gali būti pavadintas Gross Gewächsen ar ne. Bet pats vyndarys nusprendžia, ar tais metais siūlyti kandidatūrą. Vieną kartą pasiūlius – kelio atgal nėra. Geresniam vyno įvertinimui itin svarbu maistas, todėl Pirja (Raimund žmona) gamina tigrines krevetes su specialiu padažu (česnakai, imbieras ir t.t.). Man atrodo, kad tai buvo pačios skaniausios krevetės su pačiu skaniausiu padažu, kokį tik teko kada nors ragauti. Būtent aukštesnės kokybės Rieslingas puikiai dera su aštresniu ir pikantišku maistu. Tarp kitko! Vienas itin svarbu dalykas. Pasirodo, baltuosius vynus, atidarius butelį, galima laikyti net kelias savaites kaip ir raudonuosius. Aišku, ne visus. Net ne daugumą. Bet būtent Mozelio Riesingus galima laikyti kelias savaites, jis įgauna visai kitokį skonį, poskonį bei aromatą. Kai kuriuos reikia deknatuoti prieš kelias valandas.
Bet…kaip Raimundas sako: the best bottle is the empty bottle. Todėl atidariau geriausia pasimėgauti visu.
(ne visada su manimi yra užrašų knygelė, todėl kartais užsirašinėju ant servetėlių, ar ko tik papuola)
Savaitgalio paskutinė diena tikrai nepraėjo prasčiausiai. Apylinkių lankymas dviračiais buvo gera pradžia vaizdui susidaryti. Žmonės švenčia. Festivaliai visą laiką. Ir keli įdomūs dalykai atrasti Zietling miestelyje: labai labai labai aukštai ant šlaitų esančioje bažnyčioje prie altoriaus kabo vynuogės!!! O pastorius turi savo stovėjimo vietą su specialia lentele. Vynas ir vynuogynai čia yra tikrai smarkiai garbinami.
(vynuogių garbinimas)
(vynuogynai, P ir paprastutė pastoriaus BMW)
Geresniam Mozelio pažinimui idealiausia buvo paplaukioti su jachta, kuri priklauso tikrai jaunatviškai ir smagiai vokiečių porelei. Ten ragavome mano atvežtą lietuvišką Džiugą (visų skirtingų brandinimo metų). Įvertinimas buvo tikrai geras. Žinoma! Intarpui kur buvęs, kur nebuvęs vokiškas alus ir dešrelės. Bavariška virtuvė, kai ją ragauji Vokietijoje yra tikrai sveikesnė ir geresnė nei kitose šalyse.
(jachta ir vynuogynai visur)
Tęsiant susipažinimą su vietove, pradėjome analizuoti skirtingus dirvožemius: mėlynasis, raudonasis ir pilkasis. Net nebežinau kaip lietuviškai: blue slate, red slate ir grey slate. Bet apie juos labai daug pasakoti, labai daug jų ragauti, tai tikriausiai tą darysiu vėliau. Būtent. Buvo vienas svarbiausių dalykų pakilti į stačiausius (greičiausiai stačiausius visame pasaulyje) vynuogynų šlaitus ir pašvelgti į juos iš viršaus. O taip, dirbti juose tikrai nėra lengva. Bet statumas priduoda savito ir išskirtinio skonio. Kadangi šlaitai nėra vienalyčiai, jie kaip ir Mozelis daro vingius, susidaro veidrodinis efektas, kuris priduoda vynui kompleksiškumo, pilnumo ir šiltumo.
(stačiausi vynuogynai)
O vakarą didikavo ekskurausiją į vieną aukščiausių vietų (350km aukščio), nuostabus vaizdas, ideali vakarienė ir desertui 1994 bei 2003 Auslese Rieslingai ir pats geriausias pasaulyje Brillat-Savarino sūris.
Ir kaip Raimundas pasakė: jeigu kas gyvenime drįs teigti, jog Rieslingas iš Mozelio nėra geras vynas, atsivesk jį ant šlaito ir sakyk: drink or jump.